Pamąstymai tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga

Tarptautinę gimtosios kalbos dieną pasitinkame deramai – baigdami prilyginti lietuvių kalbos pamokas mokykloje fiziniam lavinimui ar darbams. Taip jau yra: baigiamasis abitūros egzaminas greitai bus lengvesnis negu kažkada aštuonmetės mokyklos egzaminas. Tai ir suprantama: vienos seniausių pasaulio kalbų mokėjimas nesukuria jokios pridėtinės vertės statistiniam darbams Airijoje besiruošiančiam lietuviui, nesuteikia Lietuvos politikui tokio žavesio kaip, pavyzdžiui, slaviškas akcentas,  o rašyba su nosinėmis ir paukščiukais visuotinais kompiuterizacijos ir išmaniųjų prietaisų laikais baigia virsti kelių mėgėjų hobiu.  Apskritai,  pastaruoju  metu lietuvių kalbos gramatika iš kalbotyros srities sparčiai slenka į politinių mokslų pusę, tad nereikėtų stebėtis, kad net institucijos, kurioms pavesta prižiūrėti ir rūpintis gimtosios kalbos kultūra, sklaida, matyt, negali nuspręsti, ar jie dar filologai ar jau politologai, todėl dažniausiai lietuvių kalbos padėtį stebi, o ne aktyviai ją taiso.

Yra, pavyzdžiui, Valstybinė kalbos inspekcija, kuri pagal nuostatus turėtų dirbti labai daug gerų darbų gimtosios kalbos labui. Bet, matyt, krizė išblaškė geriausius inspektorius, o keli likę darbuotojai nuo ryto iki vakaro stebi valstybinę kalbą: skaito spaudą, žiūri televiziją ir kruopščiai registruoja klaidas, apie kurias paskui paskelbia tautai per Lietuvos radiją. Ir turbūt niekada nevaikšto miestų gatvėmis, neapsipirkinėja prekybos centruose, nes jeigu nors kartą per mėnesį pereitų per Vilniaus senamiestį ir prekybos centrus, turėtų nustebti, pamatę kiek daug krautuvių ir kavinių darbo laiką rašo angliškai, o prekybos centrai jau seniai skelbia karą aukštoms kainoms, myli žemas kainas, maistą ir akivaizdžiai nekenčia lietuvių kalbos. Sunku būti filologu – kaip tik išgirstu apie šitą keistą meilę, taip ir patraukiu išėjimo link, bet mano rajone net trys         ,,mylinčios“ parduotuvės… Matyt, inspektoriai protesto ženklan vaikšto į kitus prekybos centrus, kur, tikėtina, reklamos skelbimus kuria šiek tiek geriau kalbos kultūros reikalavimus išmanantys žmonės – bet tai neatleidžia jų nuo pareigos taisyti klaidas.

Ko gero, ir kituose miestuose kalbos tvarkytojai labiausiai rūpinasi spaudos ir kitos vietinės žiniasklaidos klaidomis ir vaikšto visai kitomis gatvėmis negu dauguma miestelėnų. Kartais net suabejoju: o gal nevaikšto? Gal juos kokiu nors ypatingu būdu, teleportacija, pavyzdžiui, perkelia iš namų į kontorą ir atgal? Kitaip sunku suprasti, kaip Panevėžio miesto centre, visai šalia miesto ir rajono savivaldybių, kur paprastai ir dirba kalbos tvarkytojai, jau kelintas mėnuo ant drabužių parduotuvės lango puikuojasi reklaminis šūkis: ,,Tanio“. Greičiausiai jie nežino, kas tai yra, bet kad tai nėra lietuviška – tiek turbūt vis dėlto supranta.

Ir jau visai būtų fantastika, kad Panevėžio rajono kalbos tvarkytoja(s) važinėtų po rajoną ir pasirūpintų gimtosios kalbos reikalais. Neabejotinai atrastų ką tvarkyti. Štai pakeliui į Kupiškį yra kavinė, kurioje visą vasarą ir rudenį sustoti ir pavalgyti  kvietė, o turbūt ir dabar dar kviečia, didžiulis stendas rusų kalba. Vaišinga tauta esame, draugiška ir supratinga. Todėl tvarkytojai ir nevažinėja, kur nereikia. Nors tikrinti, ar viešieji užrašai yra valstybine kalba yra inspekcijos pareiga, bet argi tai vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri pati renkasi, kokias pareigas vykdyti, o kokių – ne?

Nesiginu, padarau kalbos kultūros klaidų, nors ir stengiuosi jų išvengti. Šviesios atminties mano dėstytojas doc. J.Kabelka juokaudavo, kad nė vienas lietuvis negalįs teigti, kad moka kalbėti visiškai taisyklinga lietuvių kalba, kaip ir tikėtis, kad per gyvenimą jis to išmoks. Lietuvių kalbai teko tikrai nepavydėtina dalia: būdama garbingų mokslinių tyrinėjimų objektu, ji niekaip negali įsitvirtinti pačių lietuvių kasdieniniame gyvenime kaip gerbtina ir visokeriopai puoselėjama vertybė. ,,Pradžioje buvo žodis,“-  sakoma Biblijoje. Tikiu, kad pasikeitus lietuvių kalbos padėčiai, pasikeistų ir mūsų pačių gyvenimas. Nes nemokėdami gimtąja kalba gerai ir aiškiai pasakyti ko norime, ar galime tikėtis ką nors pakeisti?

Vaivara.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Saugumo kodas: